BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie pavasarius

Pavasaris. -16. Šalta.

Purus sniegas vakare, ir aš, vaikas spalvotom pirštinėm, susisukęs į sluoksnių kokoną, jį inirtingai spardau, nes neturiu po ranka kažko žmogiško, į ką galėčiau savo užsiknisau išliet.

Tai padeda. Kuriam laikui.

Po valandos žliumbiu maximoj prie vynuogių, bandydama išsirinkti, kurias čia nusipirkus lauktuvių.

-Ei, nu, neverk. - jo balsas skamba.. paguodžiančiai? Jis niekad neguodžia, jis visad šaiposi. Šaiposi taip, kad tampa nepatogu būti jautriai ir nustoju. Bet šįkart tai rūpestis ir tai mane išmuša iš vėžių.  Pradedu juoktis, nes žliumbti besirenkant vynuoges ima atrodyti labai juokinga. Kvatoju maximoj įraudusiom akim. Žavu.

-Aš šiandien turėjau labai nekokią dieną - 4/10, sakau, jei dar paslysčiau ir susilaužyčiau ką nors einant link tavęs, būtų tobula. Todėl jei būsiu bjauri - trenk man, prašau, - jau su šypsena veide sveikinuosi su savo vakaro pašnekovu.

Nerišlūs pokalbiai ir jaukumas.

Kažkada mūsų bendravimas buvo nutrūkęs, o vėliau, neaiškiom aplinkybėm (tarkim), jis vėl atsistatė.

-Nemėgstu pabaigų. Nelogiškų, tokių.. be priežasties. Man reikia paaiškinimo, reikia logikos.

Noriu pagrįsti. Viskas negali taip tiesiog pasibaigt. Ar gali?

Jis sako, kad gali.

Bet aš renkuosi tęsinius.

Man patinka tęstinės istorijos.

Man per daug patinka žmonės.

Po trijų valandų miego, prieš tai išgėrus pusbutelį raudono vyno po labai šūdinos dienos, kylu į gyvenimą.
Rytas vėl prasideda kažkaip nekažkaip, mintyse galvoju nu kiek gi galima, tačiau savo emocijoms grįžt į vėžes turiu lygiai dvidešimt keturias sekundes - tiek, kiek užtrunka jai užkopti laiptais į antrą aukštą.

Naujas žmogus, nauja istorija, nauja draugystė.

-Jūs draugės? Kiek jūs jau pažįstamos? - klausia M., prisijungusi prie mūsų kiek vėliau.

-Mes draugės jau pusantros valandos, - šypteliu. Po keturių valandų esu galutinai tikra, kad mūsų pažintis išsirutulios į draugystę.

Man patinka, kaip JI atrodo, ką JI šneka.
Vis dar nesu tikra, ar priskirčiau ją prie gražių panų, ar veikiau prie tiesiog žavių asmenybių, bet man neabejotinai patinka jos figūra - liesa, bet šiek tiek moteriška, kiek tai įmanoma būnant gerokai žemiau KMI apatinės ribos.
Visiškai taip netyčia ištypena iš vonios vienais apatiniais, užsimetus lengvą palaidinę ant viršaus ir cyptėli, kad jaučias lyg namie, tad pamiršo, jog reik apsirengt.

Ji turi ilgas, gražias kojas.

Atsistoja tiesiai per žingsnį nuo sėdinčios manęs. Lėtai, demonstratyviai nusirengia palaidinę, visiškai ramiai tęsdama pokalbį, o tada dar lėčiau ima rengtis liemenuką.
Žiūriu ir galvoju, wtf, jaučiuos it būčiau kokio Pity putės blogo įrašo herojė, kuriai labai nuskilo.
Mintyse šmėsteli, jog tikriausiai atrodau it koks paauglys matantis priešais save pusnuogę paną, bet, na, pripažinkim, kad panašiai ir jaučiuos. Nežinau kur dėt akis, tad galiausiai bandau tiesiog tęsti pokalbį žvelgiant jai į veidą. Bet spėju pastebėti, kad ji turi labai dailų liemenį.

Jai baigus rengtis, prisėdam dar gerai valandai paplepėt ir užtvirtinti pažintį.

Taip įvyksta draugai.

Na, arba kitaip, bet kartais jie įvyksta.

O aštuntą vakaro, penktadienį, už lango siaučiant pūgai, entuziastai bepročiai stadione žaidžia futbolą.

Gyvenimas yra gražus.

Neabejotinai.

Patiko (5)

Rodyk draugams

Tavo komentaras: