BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

apie antradienius

kava visad mane ramino.

kavos kvapas, šilto kavos puodelio laikymas rankose, kavos skonis, siurbtelėjus nepadoriai mažą gurkšnelį.

ir dabar, mano pasimetiną neutralizuoja šiluma, sklindanti iš pripildyto kava puodelio

ramina it sakydama, kad viskas bus gerai.

viskas bus gerai

sėdžiu ant suoliuko.

saulė maloniai kaitina.

užsimerkiu.

atsimerkiu.

pasuku galvą į šoną ir nejučia įsistelbelyju į žmogų, sėdintį šalia.

/man reik mažiau žiūrėt/ - pagalvoju.

ir vis tiek nesugebu atitraukt žvilgsnio.

nes galbūt tai paskutinis toks kartas, kai galiu nerūpestingai tyrinėti šio žmogaus išraiškas arba jų nebuvimą.

noriu įspaust visą tai savo atmintin kiek įmanoma ryškiau.

man įdomu.

įdomu ką jis mąsto, kai ragauja maistą.

įdomu kas sukasi jo galvoj, kai akimirkai surimtėja ir suakmenėja, o tada lyg niekur nieko atgija.

įdomu, kiek nuoširdžiai jam smagu šalia, o kiek tiesiog galvoja, kad aš esu labai keista mergaitė ir tai kelia šypseną.

įdomu, ar kava jį irgi ramina taip pat, kaip mane.

man jauku.

jauku ir saugu.

ir baisu tuo pačiu.

baisu, kad per daug jauku ir per daug saugu.

ir kad tas jaukumas man truputį daugiau patinka, negu turėtų patikti.

ir mano smalsumas bei noras pažinti žmogų yra truputį didesnis, negu turėtų būti.

ir tam neturiu jokio pagrindo išskyrus savo tą nepaaiškinamą norą.

tačiau viskas gerai.

sustabdau save.

giliai įkvėpiu.

iškvėpiu.

įkvėpiu.

iškvepiu.

širdies ritmas grįžta į vėžes.

ramu.

šypteliu.

viskas bus gerai.

viskas bus.

gerai.

svarbiausia karts nuo karto pagauti save per giliai įsijautusią į akylą stebėjimą ir sustot.

ir nustot.

ir atsiribot.

neįsijaust.

paleist.

paleist.

paleist.

įsileist į gyvenimą tik tuos, kurie nori būti įleisti.

o ne tuos, kurie stovi tarpdury, nedrįsdami įeit.

bet o ar aš drįstu?

ar išdrįsiu įeit?

pasibelst?

paklaust, ar yra kažkas namie?

išėjau iš namų, nes supratau, kad jie nėra mano.

ir dabar nebeturiu namų.

viskas vėl taip nauja.

namų paieškos niekad nebuvo mano mėgstamiausias užsiėmimas.

ir vis dar nėra.

ir vargu ar kada bus.

bet jaučiu, kad man jų trūksta.

trūksta jaukumo.

trūksta žinojimo, kad turiu kur grįžt.

netikėtai supratau, koks esu prieraišus gyvūnas ir kaip nepaisant bandymo būti savarankiška suaugusia moterim, man reikia namų.

namų, į kuriuos būtų gera grįžti.

tikiuos šie metai atneš namus ir jaukumą.

daugiau tikrumo ir drąsos būti savimi iki pat kaulų smegenų.

šypt.

Patiko (3)

Rodyk draugams

Tavo komentaras: