BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Be temos

apie ketvirtadienius

/ juoktis galima absoliučiai iš visko. /

einu ir šypsaus.

oras pilnas pavasario, ir aš jaučiu, kad po truputį atitirpinėju nuo suledėjimo.

sutikus tris su viršum metų nematytą draugą imu galvot, kad visai pamiršau, jog jis jau nebe tas dvylikametis berniukas, su kuriuo susipažinau dešimtmetį atgal.

ir jo vyriškas balsas keistai nedera su mano prisiminimais.

tačiau paaugliškai išbertas veidas bando suteikt šiam vaizdiniui balanso.

ir jo netiesūs dantys prideda tiek daug žavesio šypsenai, kad niekad nemaniau, jog tai gali būti taip žavu.

tai, į ką jis išaugo, man patinka.

man patinka, kad jis turi savų kliurkų, savų spalvotų ir juodai baltų akimirkų, kurių įdomų klausytis ir stebėt, kaip jis su tuo dorojas.

man patinka, koks jis mielas, net jei, tikriausiai, imtų ginčytis šiuo klausimu su manim.

man patinka, koks jis vis dar besikeičiantis ir kaip lengvai pripažįsta savo netobulumus.

visada įsivaizdavau, kad iš jo turėtų išaugti kažkas įdomaus.

ir neklydau.

norėčiau daugiau jo savo gyvenime.

pavasariui atėjus, jaučiu didesnį poreikį mieliems dalykams ir mieliems žmonėms.

Rodyk draugams

Komentarai (0) »

apie antradienius

jaučiu erzinantį norą nepalikti visko taip, kaip yra.

man nepatinka, kad man tai taip rūpi.

man nepatinka, kai man pradeda rūpėti žmonės šiek tiek daugiau, negu reikia.

šiek tiek daugiau, negu noriu pripažinti, kad žmonės man gali rūpėti.

jaučiu, kad gailėsiuos.

tik nesu tikra, ar dėl to, kad nieko nedariau, ar dėl to, kad vis tik padariau.

erzina.

///

jaučiuos užstrigusi rate, apie kurio egzistavimą suvokiau tik vakar.

nedarau dalykų, kurie mane daro laiminga, nes nesijaučiu verta jų, kol nepadariau dalykų, kurie yra būtini ir nebūtinai labai mieli, įkvėpiantys, įdomūs ar pakraunantys. priešingai - tokie, kurie slegiančiai reikalauja dėmesio, bet juos daryti užknisa labiau, negu valgyti grikius pusryčiams septynias dienas iš eilės.
dėl to, kad nedarau dalykų, kurie daro mane laiminga, nepasikraunu motyvacija, energija ar entuziazmu tiems nesmagiems dalykams. ir galiausiai viskas vyksta lėtai, neproduktyviai ir užknisančiai, todėl laimė nukeliama toli į ateitį.

laikas kažką keisti.

laikas laimei.

beje, ryt tarptautinė laimės diena.

gal reikėtų įnešti kažkiek laimės į savo gyvenimą.

Rodyk draugams

Komentarai (0) »

apie penktadienius

Nustojau rašyt, nes nustojau mylėt, - kažkada rašė Bohema. O gal ir nerašė. Gal man tiesiog atrodo, kad šie žodžiai labai tiktų būti jos parašytais.

Ir net jei jie neatliepia mano ,nes, tie žodžiai nepaliaujamai sukosi šiandien galvoje.

Kapodama bibliotekos kavinės vištienos kepsnį, primenantį ligoninės skonį ir kvapą, galvojau apie tai, jog degu. Svyla mano padai ir panikos jausmas lėtai, bet užtikrintai, ima viršų.
/Jei degi, tai bent pasismagink./ paskutiniu metu, mano mazochistiniai polinkiai įgauna visai geras išraiškas.

Ir vis tik, svylėsiu kvapas nespėjo pasklisti ore. Panika buvo suvaldyta. Apsikabinau šunį, kuriam patikau, ir pasidžiaugiau, kad bent kažkam patinku.

Ignoruoju paniką ir užkemšu ją maistu.

Maistu, kava, pokalbiais, žmonėmis, šunimis ir kūdikiu (ne savo).

Ir laukiu pavasario, įsisupu į nostalgijos glėbį, mėgaujuos kiekviena pokalbio minute bei stebiu akis, apie kurias susiformuoja juoko raukšlės. Įsispaudžiu tą vaizdą atmintin, kad sušildytų, kai šalsiu.

Vis tik, akys yra tai, kas žmoguje yra gražiausia.

Pradėjau rašyt, nes pradėjau mylėt.

Rodyk draugams

Komentarai (1) »

apie moteris

kviečiu merginą į pasimatymą.

pasidažau, užsimaunu kablus, atrodau beveik žaviai.

ir mes susitinkame gerti kavos, o tada - pasivaikščioti.

per šį pasivaikščiojimą aš suvokiu, kodėl dažniausiai nemėgstu vaikščioti su žmonėm, kurie man įdomūs.

man patinka į juos žiūrėt.

žiūrėt neatitraukiant akių.

o vaikštant tai darosi sudėtingiau.

oras toks šūdinėjančio rudens, kuriam nepasiruošiu, nes dar dieną prieš buvo gi vasara, tad nenuostabu, jog sekantį rytą atsikeliu negalėdama nuryt nė kąsnio.

bet tai nesutrukdo nueit į kitą pasimatymą - rytinį.

kol visas miestas dar tik budinasi, mes vaikštom palei upę, laukinesnio augalyno apsupty, vos kelis žingsnius į šoną nuklydę nuo gyvenimo.

aš paslystu ir drimbu, kai nusprendžiu žengt atbulai, nes iš keli žingsniai atgal vaizdas atrodo vos šiek tiek geriau, tačiau žengiant atgal užsikabinu už kažkokio medžio lavono.

drimbu į glitnią, šlapią ir spalvotai rudenišką gamtos masę.

clumsy me, bet išgyvenu.

mergina, kurią sutinku, tokia graži graži.

viena gražiausių mano sutiktų.

- tu atrodai tokia gerietė, tokia utiutiu, kaip koks mažas šuniukas, kur pamatai ir negali likti abejingas.

tariu ir pagalvoju, kad man reikėtų išmokti komplimentus sakyti žmogiškai.

grįžtu namo ir pradedu gamint veganišką cheesecake.

ne, į veganaitę dar neatvirtau, bet einu į veganišką maisto vakarėlį, kuriame, atrodo, vienintelė būsiu be moteriškos poros.

paskutiniu metu gyvenimas pilnas pasimatymų, naujų veidų, atradimų ir supratimų.

naujų “niekada daugiau” ir naujų “reiks pabandyti”.

žmonių, su kuriais nustojau bendrauti ir žmonių, kuriems parašiau po penkmečio turėjimo kontaktuose, nors iki tol nė karto nebuvau persimetus žodžiu.

vienas jų buvo dar viena merginą, kurią pakviečiau į pasimatymą.

man visad patiko muzika, kuria ji dalinosi.

man patiko, kad ji mėgsta kavą.

man patiko, kad ji atrodo miela ir tokia nesuvaidinta.

to užteko, sužadinti smalsumą ir norą pažinti ją kaip žmogų.

ir man patiko tai, ką aš atradau ją sutikus.

mergina, kurią sutikau, pranoko mano lūkesčius.

ji buvo žavi.

labai.

rytoj keliausiu į dar vieną rytinį pasimatymą.

pasimatymą su mano mylima mergina.

mergina, kuri savo egzistencija nušviečia dieną, o gal net savaitę.

susitikimo su kuria laukiu kaip mažų Kalėdų.

pasimatymų - keletai dienų į priekį.

nes supratau, kad man patinka žmonės.

man patinka žmonės, kurie man patinka.

ir man patinka gyvenimas, kurį gyvenu.

ir labai smagu, pakviesti žmones į pasimatymą.

rekomenduoju pabandyti.

///

Rodyk draugams

Komentarai (1) »

apie planus ir kasdienybę

priaugi tris kilus, numeti septynis, priaugi dar tris.

varai pabėgiot saulei kylant, grįžęs sukerti šaltiakų, iškart po to varai pasportuot, grįžęs sukerti cheesecake’ą.

ir tada stebiesi, kad kilogramai grįžta.

o dar net neįdienojo.

nuperki P. gimtadieniui dovaną - kelionę, ir planuoji, kaip už akių sudealinti atostogas bei pagrobti žmogų, įsodint į lėktuvą ir primaitint skaniu maistu svetimoj šaly.

gauni žinių, kad skrydžiai atšaukiami ir niekur jūs nevažiuosit.

susitinki su I., kuri išvadina tave laume, nimfa, bet labiausiai tai elfu. mistišku elfu.

kažkada kažkam buvau fėja, kažkada sensėjum, o dabar būsiu elfu. miela.

nuvarai į svetimą kaimą grėbti svetimų obuolių ir tave sukandžioja uodai.

trys dienos praėję, o trys ragai ant kaktos dar nė neketina nykti.

ima atrodyti, kad turi liguistą potraukį valyt dantis 4-5 kartus per dieną.

sutinki savo butioką sporto salėje, bet nesutinki namie.

nes namie nesirodai gerą laiką.

gyveni ten, kur geri žmonės tave maitina.

bet galiausiai ir jiem užknisi, tad persikraustai atgal namo.

pagalvoji, kad gaila, jog ex geriausia draugė ant tavęs užsišiko ir užblokino tave, nes tu jai paskolinai visai gerų knygų, kurių, tikriausiai, nebeatgausi.

M. kviečia į kiną, gerti, pasivaikščioti, susitikti kavos, į koncertą, į žygį, į renginį, pavalgyti ir kitką, bet vis atsisakai ir galvoji, kada jis nustos tai daryti.

galvoji apie tai, jog gal pagaliau laikas aplankyti Kauną, ką ruošeis padaryti dar būdama devyniolikos.

gal pagaliau ir laikas.

Rodyk draugams

Komentarai (1) »

apie gražius gyvenimus

Gyvenimas gražus.

Gyvenimas gražus?

Gyvenimas gražus.

Kažkas pasikeitė ir gyvenimas vėl tapo gražus.

Prisiminiau, kaip sėdėjau svetimam mieste, prie svetimų namų durų ant bordiuro ir laukiau, kol ateis kažkas, kas turės raktus ir įleis mane.
Priešais mane gyvavo restoranėlis, pristatantis vištą į namus. Iš jo išėjo delivery berniukas, perėjo per gatvę ir pasibeldęs į gretimą namą, atidavė pristatymą pusamžei moterėlei.

Tai buvo vienas iš retesnių kartų, kai per kelionę pakėliau akis į dangų:

Vakaras buvo šiltas, dangus - išraizgytas laidų.

Ir aš pagalvojau, kad esu beprotiškai laiminga.

Būdama ten kur esu, su tais su kuo esu ir tokia, kokia esu.

Sėdžiu ant žolės, kurią kažkas neseniai nupjovė, nosį rėžia tobulas vasaros kvapas.

Ir aš vėl jaučiuosi beprotiškai laiminga.

Būdama su savim.

Būdama savim.

Žinodama, kaip myli mane supantys žmonės.

Vėl veldamasi į avantiūras ir nesąmones.

Kartais man galvoj susišviečia, kad būtų smagu nuveikt kažką nesąmoningo arba nepatogaus.

Ir tada pagalvoju, kas šią akimirką man būtų labai nesmagu?

Ką veikdama aš jausčiausi ne ypatingai gerai ir norėčiau spirt sau už tai, jog tam pasirašiau?

Radus atsakymą, prigeriu kavos ir nusprendžiu, kad laikas nuotykiams.

Laikas nuotykiams, bet prieš tai - dar šiek tiek kavos.

Rodyk draugams

Komentarai (3) »

apie meškas ir ne tik

prigeriu kavos, o tada geriu raminamųjų.

planuoju gyvenimą, bet planai subtiliai spjauna man į veidą ir lieku ant ledo vėl.

prigirdau draugus viskiu, pati negerdama, ir gaunu prisipažinimus meilėje, į ką atsakau how sweet.

o tada, po kiek laiko, galvoju, kad tai tikriausiai ne pats geriausias būdas rejectinti žmones, ne?

vėl imu rašyti laiškus, siųsti atvirukus, kurie turėjo būti senų seniausiai išsiųsti.

darausi sąrašus ką valgyti ir braukau juos, kai mano burną pasiekia vieni ar kiti maistai iš tų sąrašų.

plėšiu lapus iš užrašinių ir kišu į burną, kad nespėtų perskaityti tie, kurie smalsauja, kas gi ten parašyta.

pagaliau įkertu, kodėl niekad negaunu pošlumų savo adresu:

-tu atrodai toks geras vaikas, kad man būtų nejauku kažką negero tau sakyti ar daryti.

atrodyti geru vaiku, tikriausiai, yra mano super galia.

ignoruoju pasaulį taip labai, kad net buvęs draugas parašo, jog kažkaip dingau iš matymo ir ar viskas man gerai.

draugas, kurį susapnuoju naktį prieš gaunant žinutę.

namuose apgyvendinu keturis naujus augalus.

tikriausiai tai vienintelis dalykas, kuris verčia mane jausti, kad tampu vis labiau suaugus.

prisiimti atsakomybę už augalus yra beveik tas pats, kas susituokti.

na, bent jau mano atveju.
kartais katinai primena meškas.

kartais katinai primena meškas.

Rodyk draugams

Komentarai (1) »

apie šypt

Ar galiu pas tave atvažiuoti?
Ar galiu tave pamatyti?
Šitiek laukus,
ar galiu sutaršyti susivėlusius tavo plaukus?

—–

Po mėnesio be kofeino, grįžtu į jo glėbį.

—–

Tris dienas iš eilės, einu į pasimatymą su S.
Na, jei būti tikslesniai, S ir jo chebra.
Na, gal tai ne visai pasimatymas, gal labiau susimatymas.
Jo chebra tarpusavyje pasišnabžda, kad aš super cute (tiesa ta, kad mexicano berniukas iš chebrytės irgi visai cute, kabinčiau).
O aš sėdžiu priešais S., mano akys per du sprindžius nuo jojo akių, į kurias įsisiurbiu žvilgsniu.
Jo akys žalios. Žalsvokos. Žaliai pilkokos?
Mūsų pažintis trunka daugiau, negu pusė mano gyvenimo. Tris penktadaliai mano gyvenimo, jei būti tikslesnei.
Per tiek metų, pasibaigus kiekvienam mūsų susitikimui, vis galvodavau, kad taip spoksojau jam į akis, jog net neįsidėmėjau, kokios spalvos jos yra. Paskendau jo žvilgsnyje ir persispoksojau krč.
Bet šįkart, tos valandos, praleistos drauge, leido ištyrinėti kiekvieną jo veido lopinėlį, įskaitant ir raineles.
Jo šalti delnai lietė mano skruostus, pirštai bėgo per lūpas. Jis vertė mane šypsotis, daug ir plačiai.

O kai jis nusišypsjo, nevalingai pagalvojau, damn koks gražus vyras.

Jis visad būdavo rimtas. Ramus, flegmatiškas ir rimtas. Jo šypsena yra kažkas tokio reto, kaip geri orai lietuvišką vasarą. Tačiau šįkart jis šypsojos daug. Pusė šypsnio, mandagia šypsena ir nevalingais prunkštelėjimais, o viską vainikavo nuoširdumo žvengas, kai aplink akis susikaupė raukšlių klostės.

Per tuos metus jis, atrodo, nė kiek nepakito. Gal jo rimtumas sąlygoja raukšlių nesiformavimą?

Jis šyptelį atsisveikinimui ir sako iki pasimatymo.

Tai vis tik tai pasimatymai ar susitikimai?

—-

I. kartą sakė, kad jos blogas regėjimas jai patinka, nes su juo jį į pasaulį žvelgia, kaip pro kokį instagramo filtrą.

—-

Nukišau dienoraštį ten, kur nerandu, tad rašau čia.

—-

Aš įsimylėjau.

Rodyk draugams

Komentarai (0) »

apie gimtadienius

pirmadienio rytas, dar gerokai prieš aštuntą.

laukiu eilėje, prie manęs - keli rimti vyrukai.

-dar taip noriu miegot, - demonstratyviai nusižiovauja, išraiškingai paantrindamas savo teiginį - vakar gerokai užšvenčiau.

-kokia proga? - teiraujas draugelis.

-liko kiaušinių nuo Velykų, o prie kiaušinių taip tinka degtinė, - žaismingai šypteli ir to užtenka supratingiems sukalbovams, pritariamai linksintiems į šitą šarmingą šypsniuką.

einant vidurnaktį gatve, žvelgiu į apšviestą antro aukšto langą.

per visą sieną kaba milžiniška klouno galva.

o kodėl gi ne?

papasakok man apie kvantinę mechaniką.

papasakok man apie kvantinius kompiuterius.

papasakok man apie raketas.

gimtadienis.

-noriu kavos, - mano mantra, nesikeičianti su amžiumi.

sustojame kavos pertraukėlei.

du puodeliai garuoja ant mūsų staliuko, prie jaukaus lango, į ne ypatingai judrią gatvę.

šnekam apie įvairius dalykus: senus, nereikalingus žmones, apie avis, apie vyrą, kuriam norėtume spirti, nes jis berūkydamas šalia kavinės išmeta nebaigtą cigaretę tiesiog ant šaligatvio, šalia priparkuotų mašinų, net nepasivarginęs jos užgesinti, apie laimę, apie sausainius.

šnekame apie gyvenimą.

ir staiga pastebiu, kad į mane žiūri gana garbaus amžiaus vyras.

žiūri ir šypsos iki negalėjimo.

mūsų akys susitinka ir man dingteli suvokimas, kodėl jis taip šypsos.

nes tą akimirką esu iki kaulų smegenų aš.

su savo keistom išraiškom ir mimikom, creepy juoku, akių vartymu ir mielumu.

prapliumpu juoku, o jis meta repliką “you are something special, aren’t you?“.

pagalvoju, kad jei kam nors esu kada nors patikusi, kaip žmogus ar ne tik, tai tik būdama tokia neatsargiai, nefiltruotai nuoširdi.

kai pamirštu būti suaugus ir rimta, kai nebaisu pasirodyti pažeidžiamai ir juokingai, nes ir tokia esu.

kai dainuoju naktimis einant namo, nors gal geriau nedainuočiau.

kai priimu save ir įsimyliu vėl iš naujo.

savo šypseną, randus, dideles akis, putlias rankas.

savo keistumą ir neranguma.

savo netobulumą ir broką.

savo tą keistą padariukišką mielumą.

-žinai ko aš noriu? dvidešimt penkių tikslų šiems metams!

sėdim bare, geriam alų, mano kojos geltonomis kojinėmis išsinėrusios iš batų.

alus kažką primena.

geras penkioliką minučių siurbčioju vis bandydama atgaminti tą kažką.

skonis toks pažįstamas ir jaukus, kaip vasara, kaip geriausios gyvenimo akimirkos, kaip…

bananų pienas!

dingteli ir aš triumfuoju kovoje su savimi.

vieno bokalo užtenka, kad jausčiaus lyg išgėrus pusantro butelio vyno.

o tada dviratis (iki šiol nesuprantu, kodėl ir kaip aš sutikau važiuoti dviračiu, kai taip tobulai mokėjau išsisukti nuo naudojimosi tuo daiktų gerą penketą metų), judrios gatvės, kur mašinos lekia pro tave dvidešimties centimertrų atstumu, krytis, telefonas ekranu žemyn ant asfalto, nulaužtas nagas, panika pasiklydus ir palengvėjimas būnant atrastai iš naujo.

ir aš jaučiuos laiminga.

laiminga pabėgus.

laiminga radus jaukumą savyje.

mokėjimą susigyvent.

mokėjimą pripažinti, koks aš gėris.

juk ne veltui tiek žmonių man kartoja, kad aš nešu šilumą ir gėrį į jų gyvenimus.

šiandien aš tuo patikiu.

šypt.



Rodyk draugams

Komentarai (3) »

apie pradžių pradžias ir tiesiog pradžias

vienų istorijų pabaigos būna kitų istorijų pradžiom.

kažkuri ten vasara, koks keturioliktas aukštas, balkonas, T., penkta ryto ir kava su dar šitais kruasanais.

vasara tokia šilta, kad balkone sėdžiu basom kojom.

miestas tyliai bunda. gal dar nebunda, bet jau tuoj tuoj.

ir aš prisimenu, kaip kalbu kalbu ir nutylu. nutylu ilgam. ir galvoju. ir jis užklausia, apie ką galvoju. ir tą akimirką suprantu, kad mūsų keliai išsisikiria. gal dar ne, bet jau tuoj tuoj.

nežinau kiek tiksliai laiko praėjo, kol jie išsiskyrė, bet kartą pajautus tą įtrūkį, nebesugebėjau, o gal net nebesistengiau, jo sulopyt. ir praraja tarp manęs ir jo įsivaizduojamos manęs, vis augo. iki kol, visuma skilo į du gabalus.

ir prasidėjo nauja pradžia.

kažkuri ten vasara, penktas aukštas, įstiklintas balkonas, P., devinta vakaro, saulėlydis.

vasara tokia šilta, kad balkone sėdžiu basom kojom.

ir aš prisimenu, kaip kalbu kalbu ir nutylu. nutylu ilgam. ir galvoju. bet jis neužklausia, apie ką galvoju. jis tiesiog nutyla drauge. ir tą akimirką suprantu, kad radau dar vieną žmogų, su kuriuo tylėti drauge yra jauku.

Rodyk draugams

Komentarai (1) »