BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

apie

aš nesijaučiu suaugus.

nu tikrai.

kai duodama eurą vienam bilieteliui sulaukiu vairuotojo įdėmaus žvilgsnio ir bilietelio už pusę euro su grąža atgal, imu suvokt, kad dar ir neatrodau pakankamai suaugus.

kai vienintelį kartą, kai man parduodant alkoholį/energetinį neprašo parodyt dokumentus yra tada, kai kasoje sėdi klasiokė.

kai imu pastebėti pirmas besiformuojančias raukšles, bet man jos taip gražu, kad apie jokį špaklių nė galvot nenoriu.

ir tada imu suvokt, kad greičiausiai pasensiu taip ir nepasidažius, nes man nesidažymas yra taip žavu, kad kodėl išvis dažytis?

kai prisimenu jaunystę, o, tiksliau, hashisher’į, kuris neberašė n laiko ir imu jausti nostalgiją.

kai esu pakankamai suaugus, kad būčiau jau pasigimdžius keletą vaikų, bet idėja apie vaikus ir apie kažką rimto, yra labai baisi.

kai rašai blogą su patrynimo laikotarpiais be kelių minučių dešimt metų ir suvoki, kad kažkaip.. akimirkai sustojus ir pasigręžiojus atgal.. kažkaip laikas juda.

o šiandien antradienis, jaučiuos it penktadienį, turiu arbūzo ir valgau jammi sumuštinį.

ir gyvenimas gražus. kažkaip visada. tam tikra prasme ir tam tikru kampu. net kai liūdna ar nesiseka. net kai šūdina ar eikit jūs visi nafig. net kai nebesinori.

tai vat.

Rodyk draugams

Komentarai (2) »

Dėl visko kaltas ruduo.

Jis privertė mane šyptelti iš pačio ryto.

Atsisveikinęs taip, kaip aš niekad neišmokau atsisveikinti.

Atsiradęs po gero gyvenimo gabalo nebūties ir taip lengvai dingęs su visam.

Annyeong.

Po gerų kelių mėnesių išsiviriau savo kavos.

Užtinusiu veidu, bet plačia šypsena suvartojau puodelį, tada išsiviriau kitą.

Dvi su pusę valandos praleisdama odontologės kėdeje, jausdama, kaip siūlės veria mano burną, mėgavaus, kad bent kartą papuolė gražus asistentas, į kurį galėjau pravėrus burną seilėtis, tiesiogine to žodžio prasme.

Mano skausmo tolerancija su metais peraugo į sarkazmo ir sadistiško pasimėgavimo mišinį.

Tiesą sakant, visai norėčiau kitokios supergalios sau, tačiau esu apdovanota šita niekam nenaudinga, tik gal šiek tiek gyvenimą palengvinančia, savybe.

Na ir dar tuo savotiškai keistu optimizmu, kuris visiems labai įtartinas.

Jaučiuos per daug rašanti, po tokios ilgos pertraukos, gal mane taip veikia šiųdienų ruduo?

Pasiilgau dalinimosi su savimi.

Rodyk draugams

Komentarai (2) »