BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie picas

-Seniai nerašei, - kažkada sakė A., kuris kažkada random parašė man žinutę, numetęs nuorodą į blogą, su klausimu, ar tik ne mano čia rašliavos. Buvo be galo keista, kadangi niekam nesiskelbiu, kokias pievas rašinėju čia, o A. nebuvo tas žmogus, su kuriuo bendravau bent dešimtadalį tiek, kad, mano manymu, galėtų pagaut mano rašymo stilų. Ir vis tik, mažų mažiausiai tikėčiaus, kad kas nors mane atsektų iš mano šitokių labai labai neapibrėžtai rašomų skiedalų.

Užsikąsdama bekoną arbūzu, arba arbūzą bekonu, spjaunu į “po šešių” taisyklę ir mėgaujuos vieninteliu maistu, kuris yra prieinamas šią /gerokai po šešių/ valandą.

Bet šiandien ne apie tai.

Prieš kelias dienas sutikau savo /Viskas bus gerai/ po trijų, ar panašiai, metų pertraukos. Žilstelėjo seniokas, bet, tikriausiai, iš kitų kampų nelabai ir pakito. Veide vis dar šviečia ta šilta, plati šypsena, o ir asmenybė, kiek ją pavyko tais laikais užčiuopti, nė per daugiausiai tepakito.

Po susitikimo bandžiau prisiminti, kiek daug per tuos tris metus pro mano smegenų vingius praėjo skirtingų naujų bandymų pakeisti vieną žmogų kitu. Vieną draugą kitu. Vieną pašnekovą kitu. Vieną X kitu.
Kiek jų veidų, vardų, istorijų net nebeprisimenu. Ir kiek jų nebeprisimena manęs.

Neseniai susitikau su vienu iš tokių. Mano dabartiniu /periodiniu/ draugu. Galiu garantuoti, kad iki rudens mūsų bendravimas nutrūks. Ne dėl vieno iš mūsų tylos ar abejingumo, tačiau natūraliai, nepastebimai ir savaime.
Taip jau būna, kai žmogus neperšoka kartelės, kuri skiria /periodinius/ draugus nuo /pasilik mano gyvenime, nes mes tinkam viens kitam, kaip pica ir sūris/ draugų.

Neseniai sublūdijau ir viską metus išskridau kelioms dienoms viena į kažkur be jokio plano. Labai seniai norėjau sublūditi, bet vis rasdavau /bet/. Tačiau šįkart įkyrus /bet/ buvo nustumtas į šalį. Išskridau ir susiradau kažką, kas sutiko priimti ant grindų naktimis.
Ir tai tapo geriausia kelionės dalimi. Tas kažkas pasirodė esąs/pasilik mano gyvenime, nes mes tinkam viens kitam, kaip pica ir sūris/ draugas. Žmogus, su kuriuo pradėjus bendrauti, jau po dvidešimties minučių žinojai, kad tai tavo žmogus.

Ir neklydai.

Ir nors tas žmogus yra už gerų kelių šimtų kilometrų, puikiai žinai, kad su juo bendrausi dar ir po Naujųjų.
Tokie jau tie pizza look like draugai.

Yra burgeriai be bandelės, kebabai lekštėje, o ar yra pica be picos pado?

Mėnulis beveik pasislepė už kaimynų namo kampo, o tai reiškia, kad rytoj keltis teks penktą.

Seniai nerašiau, bet rišlumo vis tiek nepadaugėjo. eh.

Patiko (9)

Rodyk draugams

Tavo komentaras: