BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

apie įsispangimus

naktis.

vieną akimirką jis knarkia, o kitą jau girdžiu, kaip atsidaro šaldytuvo durelės.

///

nuėjau čia kažkaip į koncertą.

šiaip, tiesą sakant, praeitais metais susišvietė, kad koncertų, vis tik, aš nemėgstu.

man per daug žmonių, šviesų, trinties ir nevaldomų rankų.

bet šįkart žadėjo būti kultūringas renginys - kongresų rūmai, džiazas, sėdimos vietos - nieks nesikesins pažeisti tavo privačią erdvę arba netyčia gribštelėt už subiniuko.

ir išties, koncertas priminė meditaciją - tamsu, muzika, kuri svaigina ir prasiskverbia į tave.

mano draugija po koncerto sakė, kad taip apsinešęs paskutinį kartą buvo tik Olandijoj nuo kai ko stipresnio.

jei ne šalia sėdintis kitas čiuvas, negalintis palaukti valandos neatrašius į žinutes ir spiginantis savo telefonine šviesa tamsioj salėje (hrr), būtų buvę išvis puiku.

bet šįkart ne apie tai.

šįkart apie įsispangimus.

kai man buvo kokie dvidešimt, buvau įsispangus vieną berniuką.

aukštas, kaulėtas, akiniuotas, mėlynakis blondinas, mėgstantis knygas, mėsą ir džiažą.

nerdas, turintis gerą skonį.

manau, po to karto, teko pripažinti sau, kad ne rudaakiai berniukai, kaip iki tol šventai tikėjau, mane vilioja, o tie akiniuoti baltapūkiai nerdai, kurių kaulai badosi, kai jie tave apkabina.

na ir dar korėjiečiai.

tie tai vis dar tirpdo mano širdį.

bet kol kas, tenkinuos artimesne pasiūla, todėl lietuviški baltieji man irgi net labai prie širdies.

žodžiu, pirmas dalykas, kurį pamačiau įėjus į pastatą, buvo būtent tas mano aukščiau minėtas nerdas.

nenustebau, juk mano galvoje jis ir džiazas yre neatsiejami ir visad eina drauge, kaip šlapiankė ir batonas.

ir staiga - aš vėl dvidešimties.

bailus padariukas, kuris nežino ką veikti su savo kūnų ir kur jį dėti.

turiu šalia kitą akiniuoti, tad einam drauge parūkyt.

kažkada priverčiau jį mest rūkyt, bet gyvenimo dramos ir jis vėl griebiasi tabako.

parūko(m) ir grįžtam.

aš vėl suaugus - horizonte pavojaus nematyti.

keista, kai pagalvoji.

vienas vienintelis žmogaus vaizdinys gali tave nublokšt penkmečiu atgal.

šmėsteli mintis, kad dabar įsispangti nebebūtų taip įdomu.

dabar elgčiausi kaip civilizuotas žmogus ir kabinčiau savo susižavėjimo objektą, kaip tikras vyras.

visas įsispangimo žavesys išsisklaidė praeityje.

tik jo nuotrupos, matant pažįstamus praeities siluetus, karts nuo karto primena apie save.

///

trečia ryto, mes abu tylėdami žiūrim į išjungto televizoriaus ekraną.

na, bent jau mano akys krypsta tenai.

deja vu.

galvoje dingteli, kad penkmečiu atgal, aš buvau labai nejaukus vaikas rytais (na, ir apskritai buvau nejaukus vaikas, bet šįkart ne apie tai).

niekad nemokėjau būti jauki.

kai buvau maža, kelias naktis į savaitę miegodavau pas močiutę namuos.

ir visad keldavaus pusė šešių, kad nakty galėčiau išsliūkinti namo ir nereikėtų patirti rytinio bendravimo nejaukumo.

kai vaikščiojau į mokyklą, keldavaus šeštą, kad išvengčiau kitų besikeliančių namiškių ir beprotiškai anksti susiruošus, išskubėdavau į mokyklą, vengdama žmonių (na ir slankioti kaip vaiduokliui tuščiais koridoriais buvo visai kinda fun).

man prireikdavo laiko, kad įsivažiuočiau į gyvenimą ir būčiau pasiruošusi bendrauti.

net universiteto laikais, dievinau savo ilgąjį, virš pusvalandžio trunkantį maršrutą nuo namų iki paskaitų pradžios.

užtekdavo laiko įsivažiuoti ir būti pasiruošusiai face’inti žmones.

trečia ryto, mes abu tylėdami žiūrim į išjungto televizoriaus ekraną.

ir man dingteli galvoj dar neseniai kalbėti dalykai, apie nejaukius rytus iš praeities.

o kartu, nenoras, kad tie rytai grįžtų.

atsistoju, atsisveikinu ir išeinu.

Patiko (6)

Rodyk draugams

Komentarai (3) »

  1. 1

    pitypute tingi prisijungti rašė,

    2018-03-26 @ 16:28

    cute on so many levels….
    …O aš maniau, man rytai sudėtingi. Lol. Tu šiaip žinok visai jauki esi iš ryto. Arba prie manęs labai stengeisi xoxoxo

  2. 2

    chii irgi tingi prisijungti rašė,

    2018-03-26 @ 16:40

    aš tiesiog užaugau.
    užaugau ir dabar nesislepiu nuo žmonių rytais.
    tik kartais, vienas vienintelis žmogaus vaizdinys gali tave nublokšt penkmečiu atgal dar į tuos laikus, kai jaukumas nežengdavo koja kojon su manim :D

  3. 3

    pitypute rašė,

    2018-03-26 @ 17:59

    aha, panašią reakciją turiu į obuolius.

Komentarų RSS · TrackBack URI

Tavo komentaras: